Gerklės sąnarių ir kietas

Atsiliepimai yra mūsų gyvenimas , prašome susisiekti su mumis, pirmą ir leiskite mums padėti jums išspręsti problemų, prieš išvykdami į neutralų ar neigiamą grįžtamąjį ryšį. Pūlingajam uždegimui būdinga dar ir tai, kad mažylis karščiuoja. Streptokokas A dažniausiai pasireiškia vaikams. Storoji žarna trumpa, atsiveria į kloaką. Mes visada siųsti elementą, adresą, jūs suteikiate mums apie Mrzeusas.

Pilkojo garnio plunksna. Paukščių oda plona ir sausa, dėl to skrydžio metu lengvai juda raumenys. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai, kurie formuojasi iš epidermio.

Streptokoko A bakterija

Viršutinį ir apatinį paukščio žandus dengia raginė makštis, vadinama ramfoteka, iš kurios sudarytas snapas. Jo forma labai priklauso nuo maisto rūšies ir nuo maisto paėmimo būdo. Viršutinė dalis vadinama antsnapiu, apatinė — posnapiu.

Antsnapio pamatas dažnai turi tam tikrą minkštą odelę, vadinamą vaškine ceroma. Ji ryškiausia pas dieninius plėšriuosius paukščius. Raginė makštis nuolat atsinaujina — viršutiniai sluoksniai nusilukštena, o iš vidaus atauga nauji. Makšties spalva keičiasi pagal metų laikus, taip pat jauniklių ji kitos spalvos arba skiriasi patinų ir patelių, pavyzdžiui, varnėno gerklės sąnarių ir kietas pavasarį geltonas, rudenį juosvas, juodojo strazdo patino snapas geltonas, patelės juosvas.

Pirštai kartu su pastaibiu dažniausiai turi raginį apdangalą, retai būna apaugę plunksnomis arba šereliais pelėdos ir kiti. Raginis kojos apdangalas sudarytas iš žvynelių, kurie užeina kraštais vienas ant kito kaip žuvų žvynai erelis žuvininkasarba vietoje žvynelų būna daugiakampiai skydeliai, panašūs į tuos, kurie dengia roplių galvas.

Plėšriųjų paukščių nagai būna dideli ir aštrūs, o medžiuose gyvenančių rūšių — plonesni ir ilgesni, nes tokiais nagais paukštis geriau išsilaiko ant šakų. Bėgiojančių paukščių, tokių kaip strutisnagai platūs ir plokšti.

Būdingiausias paukščių raginis darinys — plunksnos. Jos paprastai dengia visą paukščio kūną, auga jos tik tam tikrose vietose — juostomis vadinamomis pterilijomis, tarp kurių yra beplunksnės juostos — apterijos. Toks netolygus plunksnų išsidėstymas palengvina raumenų darbą paukščiui skrendant.

Plunksnos formuojasi dar paukščiui esant kiaušinyje. Gemale susidaro kaip gumburėlis, sudarytas iš mezodermos spenelio, kurį dengia storesnis epidermio ląstelių sluoksnis.

Neretai blogo kvapo iš burnos priežastis — ne suvalgytas svogūnas ar česnakas, bet tonzilių akmenys.

Gumburėlis auga pasviręs atgal. Vėliau šaldytos rankos sergantys sąnarių užuomazgos pamatinė dalis grimzta į odą, o epidermio gaubtelis išsivysto į du skirtingus sluoksnius.

Paviršinis sluoksnis tampa dygstančios plunksnos makštimi, o gilesnis — išilgai skaidosi į raginius virbalėlius. Mezodermos spenelis traukiasi. Išaugę virbalėliai praplėšia makšties viršunę ir šis darinys virsta gemaline pūkine plunksna. Ant šios plunksnos kotelio yra daug purių šakelių.

Toks pūkinis gerklės sąnarių ir kietas jauną paukštį saugo nuo šalčio ir jį gali nešioti keletą savaičių. Vėliau jaunikliams užauga kontūrinės plunksnos, jos formuojasi ant to paties spenelio po gemaliniu pūku, kurį vėliau išstumia.

Viena iš šakelių auga greičiau ir virsta stiebu, o mažesnės šakelės lieka stiebo šonuose. Paukščio kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugančiomis nuo mechaninių pažeidimų. Jos taip pat svarbios kūno šilumai palaikyti.

Plunksnos skirstomos į kontūrines, pūkines ir siūlines. Plunksnos yra negyvas darinys, todėl jos susidėvi, išblunka ir keičiamos naujomis. Suaugę paukščiai šeriasi kartus per metus, ypač pasibaigus veisimosi periodui. Paukščiai turi tik dvi liaukas [2] — vieną ausies latake, o kitą antuodegyje vadinamą pasturgalinę liauką. Jos sekretu tepamos plunksnos, kad neįmirktų. Ši liauka ypač svarbi žąsiniams paukščiams, tuo tarpu vištiniųkarvelių — sunykusi, o stručių ir einių — visai redukuota. Skeletas ir raumenys[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Paukščio skeletas: 1 — kaukolė; 2 — kaklo slanksteliai; 3 — šakutė; 4 — karūnkaulis; 5 — kablinės ataugos; 6 — ketera; gerklės sąnarių ir kietas — girnelė; 8 — čiurnikaulis; 9 — pirštas; 10 ir 11 — blauzdikauliai; 12 — šlaunikaulis; 13 — pubi; 14 — ischium; 15 — illium; 16 — uodegos slanksteliai; 17 — kaulinė plokštelė; 18 — jungtinis kryžmuo; 19 — mentė; 20 — juosmens slanksteliai; 21 — žastikaulis; 22 — alkūnkaulis; 23 — stipinkaulis; 24 — riešas; 25 — gerklės sąnarių ir kietas 26 — pirštai; 27 — pirmasis pirštas.

Paukščių skeletas pritaikytas skraidymui, todėl daugelis kaulų pripildyti oro, o kaulų čiulpai išnykę. Kaulai sudaro proc.

Ar išaugsime augimo skausmus? - Sveikatinė

Stuburas ties liemeniu nelankstus, tačiau labai lankstus kaklaskurį sudaro slanksteliai. Krūtinės slanksteliai tarpusavyje susinėrę nejudamai.

Kaklo šonkaulių likučiai, išskyrus keletą paskutiniųjų, prieaugę prie slankstelių. Krūtinės šonkauliai su išsivysčiusiomis kablinėmis ataugomis, apatinėje dalyje prisitvirtinę prie plataus krūtinkauliokurio apačioje yra stambi ketera.

Paukščių anatomija – Vikipedija

Tokia šonkaulių sandara susijusi su kvėpavimu — tarpšonkauliniai raumenys keičia paukščio krūtinės ląstos apimtį. Silpnesni poraktikauliniai raumenys sparnus pakelia. Tokios keteros neturi neskraidantys paukščiai strutiskiviai. Taip pat gerai išvystyti kaklo ir krūtinės raumenys. Juosmens slanksteliai yra susilieję ir priaugę prie pirmų kryžmens slankstelių. Prie jų taip pat priaugę ir keli pirmieji gerklės sąnarių ir kietas slanksteliai.

Šie suaugę slanksteliai sudaro susiformuoja jungtinį kryžmenį, prie kurio šonų priaugę klubakauliai.

Uodegą sudaro laisvi slanksteliai. Jos gale yra į viršų nukreipta kaulinė plokštelė, kuri susidarė iš paskutinių suaugusių slankstelių. Prie jos prisitvirtina vairuojamosios plunksnos. Kaukolės kaulai vientisi, be siūlių, su didelėmis akiduobėmis ir plona tarpakiduobine pertvara, išsipūtusia smegenine dėže.

Didžioji pakaušio anga, neporinis krumplys ir ausinės kapsulės pasistūmė į apačią dėl padidėjusių paukščių smegenų.

Priekinė kaukolės dalis virto bedančiu spanu. Antspanis su kaukole jungiasi plonomis priešžandinių kaulų išaugomis ir plonais nosikauliais. Paukščiai turi antrinį kietąjį gomurį, susiformavusį suaugus priešžandinių kaulų, viršutinių žandikaulių gomurinių raukšlių vidiniams kraštams.

Skauda sąnariai, noriu gyventi be operacijos

Klausos kaulelis tėra vienas, kaip ir roplių. Poliežuvinis skeletas labai supaprastėjęs, sudarytas iš pailgo kūno ir dviejų ilgų ragučių. Pečių juostą sudaro raktikauliaivarnakauliai ir mentės. Visi šie kaulai svarbūs kaip tvirta atrama sparnams. Sparno skeletas sudarytas pagal penkiapirštės galūnės planą.

Tik išlikę trys pirštai, o kiti kaip ir laisvi riešo kaulai yra suaugę. Abu raktikauliai suaugę į šakutę. Gerklės sąnarių ir kietas remiasi į krūtinkaulįmentės ilgos ir siauros. Paukščių dubuo sudarytas iš plačių klubakauliųpriaugusių prie slankstelių, kurie sudaro sudėtingą kryžkaulį. Ilgi gaktikauliai pakrypę atgal ir yra lygiagretūs sėdynkauliams.

Tai prisitaikymas prie vaikščiojimo dviem kojomis.

Dubuo atviras, nes gaktikauliai su sėdynkauliais nesusijungia. Tai susiję su kiaušinių dėjimu, kad lengviau galėtų jį praleisti su stambiu kietu kevalu. Paukščių koja — tipiška užpakalinė penkiapirštė galūnė, tačiau labai pakitusi.

Fracastoro poemos Sifilis, arba Prancūziškoji liga,veikėjo piemens Sifilio, tariamos pirmosios šios ligos aukos, vardąlytiniu būdu plintanti lėtinė infekcinė liga. Serga tik žmonės, dažniausiai jauni suaugę 15—40 m. Sukėlėjas — gramneigiama spirocheta — blyškioji treponema Treponema pallidum. Ji jautri šviesai, karščiui, išdžiūvimui, dezinfekuojamosioms priemonėms, todėl užsikrėtimui labai svarbus glaudus kontaktas. Sifiliu užsikrečiama lytiškai santykiaujant, per švirkštus, taip pat serganti nėščioji gali perduoti infekciją vaisiui tai gali sukelti persileidimą arba būna įgimtas sifilis.

Šlaunis trumpa ir pakrypusi įstrižai į priekį, todėl kelio sąnarį dengia pluksnos. Blauzda gerokai ilgesnė. Šeivikaulis sunykęs ir priaugęs išilgai blauzdikaulio. Suaugę čiurnakauliai sudaro pastaibį.

• Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centras
• Gliukozaminas ir chondroitino kompleksas pirkti
• Gerklės skausmas - kaip gydytis
• Pirmoji pagalba Dirbtinis kvėpavimas Nukentėjusįjį reikia paguldyti ant kieto lygaus pagrindo.

Pėda gerklės sąnarių ir kietas blauzdos atžvilgiu kaip ropliųbet kitoje vietoje nei pas žinduolius — per čiurnos vidurį. Kojos dažniausiai keturpirštės, pirmasis pirštas atlenktas atgal.

Įsigyti galima čia Jūs arba jūsų vaikas gali turėti daugybę šių požymių ir simptomų, tačiau neturėti gerklės skausmo. Šių požymių ir simptomų priežastis gali būti virusinė infekcija ar kokia nors kita liga. Štai kodėl gydytojas paprastai tiria specialiai dėl gerklės skausmo. Taip pat galite susidurti su asmeniu, kuris nešioja Streptokokus bakteriją, bet neturi jokių simptomų. Kreipkitės į gydytoją, jei jūs ar jūsų vaikas turi šiuos simptomus: · Gerklės skausmas, lydimas švelnių, patinusių limfos liaukų; · Gerklės skausmas, trunkantis ilgiau nei 48 valandas; · Karščiavimas; · Problemos dėl kvėpavimo ar rijimo; · Jei diagnozuotas STREP, pagerėjimo trūkumas vartojant antibiotikus 48 valandas.

Nervų sistema ir jutimo organai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Paukščio akies sandara Paukščių gerai išsivysčiusios priekinės ir vidurinės smegenys bei smegenėlės. Gerai išsivysčiusi ir priekinių smegenų apatinė dalis — dryžuotieji kūnai.

Stambūs vidurinių smegenų regėjimo gumburai padidėjusių smegenėlių nustumti į šonus. Nuo galvos smegenų atsišakoja 12 porų nervų. Regos organai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Akys — svarbiausi orientacijos erdvėje organai.

Turi apatinį ir viršutinį vokus bei mirksimąją membraną. Akys akiduobėse beveik nejuda. Tai kompensuojama dideliu kaklo lankstumu, pvz. Laisvai akis judinti gali tik pingvinaikormoranai ir kai kurie kiti paukščiai. Paukščiai mato ne tik prieš save, bet ir kas yra šonuose bei iš dalies už jų.

Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centras

Nuo akies dugno į stiklakūnį įsiterpia atauga vadinama šukute skauda dešinę ranką ties alkūnekurioje gausu kraujagyslių ir per ją maitinama tinklainė. Akies odeną palaiko žiedu išsidėsčiusios kremzlės arba kaulinės plokštelės.

Daugeliui paukščių būdingas monokulinis regėjimaso pelėdoms — binokulinis.

Klausos organai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Klausos organą sudaro vidurinė ir vidinė ausistuo tarpu išorinė ausis menkai išsivysčiusi, nes būgninė membrana yra tik negilioje įduboje. Abu Eustachijaus vamzdžiai atsiveria į ryklę bendra anga.

Ypač svarbi klausa naktiniams paukščiams. Paukščiai, gyvenantys tamsiose grotose guacharaiCollocalia orientuojasi garsų dėka — skleidžia ultragarso impulsus ir gaudo grįžtantį jų aidą. Uoslės, skonio ir lytėjimo organai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Uoslė išsivysčiusi silpnai.

Gerą uoslę turi kiviaijų snapo gale yra šnervės. Šie paukščiai aktyvūs naktį ir maisto ieško uosdami. Skonio organus sudaro žiočių gilumoje esantys skonio svogūnėliai. Be to, žiotyse ir prie pasturgalinės liaukoskloakoje ir raumenyse yra lytėjimo kūnelių.

Naršymo meniu

Virškinimo organai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Balandžio anatomija. Virškinimo sistema: 3 — stemplė; 4 — gūžys, 8 — skrandžio raumeninis skilvis; 9 — dvylikapirštė žarna; 10 gerklės sąnarių ir kietas kasa; 11 — plonoji žarna, 12 — storoji žarna, 13 — kloaka. Paukščių snapas yra viršutinio ir apatinio žandikaulio pailgėjimas.

Snapą dengia raginė makštis ramfoteka. Šiuolaikiniai paukščiai dantų neturi, jų snapo forma labai įvairi ir priklauso nuo mitybos.

Antys Burnos ertmėje yra apragėjusiu galu liežuvis ; čia atsiveria ir seilių liaukos. Žąsų ir ančių liežuvis mėsingas, o genių — laibas ir gali būti labai toli iškišamas.

Kai kurių paukščių seilių liaukos gerai išsivysčiusios. Seilės gali būti naudojamos statant lizdą. Pavyzdžiui, salanganos visą lizdą padaro iš seilių. Paukščių stemplė apatinėje dalyje praplatėjusi ir vadinama gūžiu lot.

Sveikatos naujienos ir patarimai

Jame laikomas prarytas, bet nepradėtas virškinti maistas. Juo maitinami jaunikliai. Paukščiai maistą virškina valandas, išmatos greit pašalinamos iš žarnyno, kad nesusidarytų bereikalingo balasto trukdančio skraidyti [4]. Skrandis[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Skrandis sudarytas iš 2 dalių — liaukinės ir raumeninės. Liaukinėje dalyje išskiriamas liaukų sekretas, kuris pradeda virškinti maistą, o raumeninėje dalyje sutrinami grūdai, sėklos, gerklės sąnarių ir kietas jis išklotas ragine kutikula.

Be to, čia būna prarytų akmenukų.