Kaklo lūžis peties sąnario gydymo
Perkėlimo ypatybės Kritimas ant alkūnės arba tiesioginis smūgis į išorinį peties sąnario paviršių. Anatominio kaklo lūžiui būdingas fragmento įvedimas į galvą, suformuojant vadinamąjį smūginį lūžį. Chirurginio kaklo lūžis - galimas pagrobimas tarp fragmentų susidaro kampas, atidarytas į išorę ir užpakalį , adukcija kampas atviras į vidų ir atgal ir pradurti lūžiai.
Bylos esmė Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą A. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 13 Nuteistasis A. Netenkinus pastarojo prašymo, pripažinti A.
Nuteistasis taip pat prašo išteisinti jį pagal BK straipsnio 1 dalį nustačius, kad kaklo lūžis peties sąnario gydymo veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino receptų valymo sąnariai kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.
Peties sąnario skausmo priežastys ir gydymas
Nuteistasis nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas; 1 neištyrė esminių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės veikos kvalifikavimui; 2 savo išvadas grindė prielaidomis, nors baudžiamojoje teisėje toks įrodinėjimas yra nepriimtinas; 3 netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teigdamas, kad pirmos instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad m. Nuteistasis pažymi, kad visą laiką nukentėjusysis buvo intensyviai gydomas, tačiau po m. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje esančioje teismo medicinos konsultacinėje išvadoje Nr.
Teismo medicinos ekspertas P. Anot eksperto, tai reiškia, kad toje vietoje tik vyko gijimo procesas, bet kaulo lūžis dar nebuvo susikabinęs.
Taigi nukentėjusiajam dar ir tuo metu nebuvo galima minti pilna koja, nors gydytojas jam leido tą daryti jau m. Pasak nuteistojo, m. Pasak nuteistojo, priklausomai nuo šios ekspertizės išvadų, galėtų keistis jo veiksmų kvalifikavimas.
Peties sąnario traumos, jų gydymas ir profilaktika
Jei būtų konstatuota, kad nesugijęs kaulo lūžis yra gydytojo parinktos taktikos klaida, nuteistojo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal jo sukeltas pasekmes, nurodytas m.
Nuteistasis nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio teiginys, kuriame konstatuota, kad tai neabejotinai jis sudavė smūgį nukentėjusiajam per kojas, dėl ko pastarasis parkrito, nėra pagrįstas bylos medžiaga.
Anot A. Liudytoja I. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo išvada dėl jo smūgio sudavimo nukentėjusiajam per kojas tėra tik prielaida, kuriomis negali būti grindžiamas teismo nuosprendis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesant pakankamai duomenų apie kryptingą tyčią panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, galima pagrįstai teigti, kad griebdamas nukentėjusįjį už peties ir patraukdamas jį links savęs, A. Dėl pastarosios priežasties jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK straipsnį.
Peties sąnario MRT vaizdas (ašinis pjūvis)
Pasak nuteistojo, jei teismas visgi pripažintų, kad jis veikė tyčia, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal pasekmes kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas BK straipsnis. Nuteistasis pažymi, kad nei nukentėjusysis, nei liudytoja negalėjo patvirtinti šios aplinkybės.
Pasak nuteistojo, jis buvo supykęs ant nukentėjusiojo dėl jo elgesio parduotuvėje. Išėjęs paskui jį į gatvę, sugriebė nukentėjusįjį už peties, tačiau šie jo veiksmai kaklo lūžis peties sąnario gydymo susiję tik su noru pasiaiškinti dėl nukentėjusiojo elgesio, bet ne su ketinimu jį apiplėšti. Šį teiginį patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuteistajam buvo žinoma, jog nukentėjusysis turėjo su savimi pinigų, tačiau jie įvykio metu nebuvo pagrobti.
Pasak A. Tai reiškia, kad naudodamas smurtą kaltininkas suvokia, jog smurtą naudoja kaip priemonę nukentėjusiojo turtui užvaldyti ir to sąmoningai siekia. Jei tyčia pasisavinti turtą kyla jau po smurto panaudojimo, tokiu atveju kaltininko veiksmai, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto ir pagrobto turto vertės, kvalifikuojami kaip dviejų skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis kaklo lūžis peties sąnario gydymo sveikatos sutrikdymas ir vagystė.
Dr. Giedrius Bernotavičius
Anot nuteistojo, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagrobto turto vertė yra 2,3 euro, t. Nuteistasis pažymi, kad tokius parodymus jis davė savo iniciatyva, nesant jokių jį kaltinančių duomenų.
Taigi A. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, sutiko pagal galimybes atlyginti priteistą civilinį ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 18 Nuteistojo A. Dėl A. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Sunki osteoporozė. Ar žinote,kas tai?
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė A. Priešingai nei nurodo nuteistasis, pirmos instancijos teismo išvada dėl jo neteisėtų veiksmų pobūdžio - smūgio nukentėjusiajam per kojas sudavimo — yra pagrįsta bylos medžiaga.
Nors A. Nukentėjusysis V. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo paaiškinimais, kurie yra ne tik nuoseklūs, bet ir atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus.
Antai specialisto išvada Nr. Kaip liudytoja byloje apklausta I. Pasak liudytojos, išbėgusi į lauką ji pamatė ant žemės gulėjusį kruviną nukentėjusįjį. Liudytoja taip pat parodė mačiusi kelis A. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats A. Antai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis parodė, kad jam palietus V. Pasak eksperto, griūdamas aukštielninkas nukentėjusysis tiesiog negalėtų taip susižaloti t.
Dešinės rankos peties sąnario skausmas: priežastys, ligos požymiai, gydymas
Įvertinus šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nukentėjusiojo kritimo priežastimi tapo jam per kojas A. Prašydamas perkvalifikuoti jo veiką iš BK straipsnio 2 dalies 9 punkto į straipsnyje nustatytą nusikaltimą, A. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijai pasisakius dėl nuteistojo parodymų vertinimo žr.
Baudžiamajame kodekse išskiriamos dvi kaltės formos — tyčia ir neatsargumas. BK 15 straipsnis apibrėžia tyčios turinį, nustatydamas dvi tyčios rūšis — tiesioginę ir netiesioginę.
Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne.
BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1 nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2 galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras.
Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingus padarinius kaklo lūžis peties sąnario gydymo žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą.
Osteochondrozė
Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą.
Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus.
Taigi tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio — kaltės — turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Atribojant tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti vadovaujamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt.
Peties traumos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Liudytojos I. Apklausiama teisme liudytoja I. Pamatę liudytoją, nuteistasis ir jo pažįstamas pradėjo bėgti iš įvyko vietos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, gynėjas abejojo šių liudytojos parodymų teisingumu, akcentuodamas, kad iš karto po įvykio ji nenurodė mačiusi, jog A. Atsakydama į pirmos instancijos teismo klausimus, I.
Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą liudytojos senbernar gydymas sąnarių bylos baigtimi, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jos paaiškinimų teisingumu ir nesivadovauti jais sprendžiant A.
Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodoma, kad aukščiau aptartais įrodymais nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės patvirtina, jog smurtaudamas prieš V. Teigti, kad nagrinėjamu atveju A. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad plėšimas A. Priešingai nei teigia apeliantas, ši jo veiksmų kvalifikavimui reikšminga aplinkybė nustatyta vadovaujantis bylos duomenimis. Duodama parodymus pirmos instancijos teisme, liudytoja I.