Schulat manimi patinimas stpp. Uploaded by
Tik dabar svarbiausias dalykas - ne egzis- tencinis atskirtumas, bet diskusijos dalyvius vieną su kitu siejanti problema. Bet ar iš tikrųjų keliamos mintys ir teiginiai yra mūsų? Slopinkite mintis. Ernsto Ernst paveikslas vadinasi Šokanti pelėda Pelėda - išminties simbolis. Diskusija galima tik kaip kalbėjimas pakaitomis. Sokratas šią Diotimos mintį persakė kitiems pokalbio dalyviams.
Vokiečių dailininko M. Ernsto Ernst paveikslas vadinasi Šokanti pelėda Pelėda - išminties simbolis. Ką gali simbolizuoti pelėdos šokis?
Filosofija kaip filosofinė antropologija Žmogus mąsto arba apie pasaulį, arba pats apie save. Antikos filosofai ikisokratikai - Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, De- mokritas, Herakleitas - mąstė apie pasaulį.
Juos domino ir stulbino regimasis schulat manimi patinimas stpp vaizdas. Siekdami suprasti, iš ko sudarytas pasaulis, jie ieškojo pirmojo visų daiktų elemento, visą būtį vieni- jančio prado - archė. Taigi filosofavimo kilmės šaltinis yra nuosta- ba. Aris- totelis jo mintį dar labiau išplėtė. Iš pradžių jie stebėjosi tuo, ką tiesiog matė, bet nesuprato.
Vėliau jie pamažu skverbėsi gilyn ir ėmė kelti reikšmingesnius klausimus, kaip antai apie Mėnulio, Sau- lės ir žvaigždžių judėjimą arba apie Visatos kilmę. O kas klausia ir stebisi, tas jaučiasi nežinąs". Filosofas, teigia Platonas, nuo kitų žmonių skiriasi tuo, kad jis sie- kia įžvelgti tiesą. Dažniausiai žmonės tenkinasi atsitiktinėmis nuo- monėmis, įspūdžių nuotrupomis. O filosofas trokšta pamatyti tai, kas visada tapatu sau, - nekintamą daiktų esmę.
Artritas 5 pirštai šepetys rankos jaučia- si nežinąs ir todėl jis trokšta žinoti. Jis myli išmintį.
Mes remsimės prielaida, kad filosofija yra meilė išminčiai ir nuola- tinis jos siekimas. Tačiau šiuo vadovėliu kviesime jus mąstyti ne apie pasaulio sandarą ar būties prasmę, o apie žmogų. Pirmieji žvilgsnį schulat manimi patinimas stpp kosmoso į žmogų nukreipė sofistai. Žmogus, teigė sofistas Protagoras, yra visų daiktų matas. Esančių - kad jie yra. Nesančių - kad jų nėra. Visas filosofijos mokyklas, pasirinku- sias mąstymo atsparos tašku būtent žmogų, galima pavadinti vie- nu bendru pavadinimu - filosofine antropologija.
Filosofinės antropologijos terminas yra pakankamai platus. Ką aš privalau dary- ti?
Ko aš galiu tikėtis? Jei metafi- zika atsakanti į pirmąjį klausimą, e t i k a - į antrąjį, religija-į trečiąjį, tai filosofinė antropologija - į ketvirtąjį. Siūlome ir jums pasvarstyti, pamąstyti, pa- medituoti, padiskutuoti su jais Ši knyga nėra įprastas filosofijos vadovėlis.
Veikiau tai nuorodos, užuo- minos, paakinimai patiems klausti ir ieškoti atsakymų, svarstyti, dis- kutuoti ir medituoti, trumpai tariant - filosofuoti. Sužinoti, kas yra filosofija, galime tik tiesiogiai filosofiją praktikuodami - 1y.
Sokratas šią Diotimos mintį persakė kitiems pokalbio dalyviams.
Kartu perdavė ir mums. Įsivaizduokime, kad toliau kalba- mės su Sokratu ir jo draugais. Filosofija, - teigia šiuolaikinis amerikie- čių filosofas R. Rortis Rorty- tai nenutrūkstamas žmonijos pašne- kesys.
Kiekvienas filosofas bando išklausyti kitus ir išsako savąją nuo- l. Galbūt tęsti. Nenusiminkite, jei nerasite galutinio atsakymo į čia keliamus klausimus. Svarbiausia, kad aptiktumėte esminius klau- simus, mąstymo apie juos galią ir prasmę ir pajustumėte tiesos ieš- kojimo aistrą.
Juk nė vienas filosofas, jeigu jis tikras filosofas, o ne kvailys, kaip įspėjo mus Diotima, negali jaustis žinantis galutinę tiesą. Filosofinis mąstymas nėra vien teorinis.
Pavyzdžiui, praktinis pro- tas kelia klausimą, ne kaip pažinti pasaulį, o kaip jame gyventi. Koks gyvenimas žmogui yra geriausias?
Šis klausimas tapo pa- grindiniu vėlyvosios antikos filosofijos hedonistų, stoikų, kinikų, skeptikų klausimu. Antikos filosofas Epikūras filosofuoti skatino vi- sus - tiek jaunus, tiek senus. Filosofas - tai sielos gydytojas. Nefiloso- fuojantis žmogus, sako Seneka, tarsi ligonis - kuo didesnis, tuo geriau jaučiasi. Jis tarsi sapnuoja. Šį sunkų sapną tegali išblaškyti vien filosofija.
Filosofija
Filosofija keičia filosofuojančio žmogaus asmenybę. Tad kas iš tikrųjų yra filosofija? Gal ji - grynai asmeniškas paties filosofuojančiojo reikalas? Atidžiai perskaitykite vokiečių filosofo K. Jasperso Jaspers teks- tą. Pabandykite įsidėmėti pabraukite arba nurašykite tas vietas, kurios jums schulat manimi patinimas stpp itin svarbios. Nenusiminkite, jei ne viską suprasite, - prie teksto galėsite grįžti. Filosofija kaip gyvenimo būdas.
- Uždegimas riešo priežastis
- Artrozė iš nykščio nykščiais
- Но, Ричард, - проговорила Николь, оборачиваясь к мужу, - ты же так ненавидишь все эти политические дрязги.
- Filosofija | PDF
Karlas Jaspersas Kari Jaspers Filosofinio gyvenimo būdo troškulys kyla iš tamsos, į kurią nublokštas individas, iš praradimo, kurio ištiktas jis, nebegalėdamas mylėti, tarsi spokso j tuštumą, iš savimaršos, kuriai jj pasmerkia rutina, kai jis staiga atsipeikė- ja, išsigąsta ir klausia savęs: kas esu, ką praradau, ką turiu daryti? Tiesa, kasdienėje egzistencijoje visų pirma tenka schulat manimi patinimas stpp realias užduotis, nusilenkti dienos reikalavimams.
Tačiau tuo nepasitenkinti, o priešingai, j kas- dienj darbą ir smulkių tikslų vaikymąsi žvelgti kaip į savimaršos kelią ir visa tai patirti kaip praradimą ir kaltę - štai kas yra trokšti filosofinio gyvenimo 18 būdo. O be to, labai svarbu rimtai žiūrėti į tai, ką patiri drauge su kitais žmonė- mis, į laimę ir skausmą, į sėkmę ir nesėkmę, j sielos sutemas bei sumaištį.
Ne- užsimiršti, neišsisukinėti, bet suaktyvinti visą savo vidujybę, nelikti abejin- gam, bet apmąstyti - štai koks yra filosofinis gyvenimo būdas.
Yra du jo keliai: mąstanti meditacija vienatvėje ir abipusiškai suprantan- ti, abipusiškai veikianti, abipusiškai kalbanti, abipusiškai tylinti komunika- cija su žmonėmis. Mums, žmonėms, nepamainomos yra kasdienės gilaus susimąstymo aki- mirkos.
Mes schulat manimi patinimas stpp savimi, kad išsibarstydami kasdienybėje nepra- rastume sąlyčio su absoliutu.
Tą, kam religijose tarnauja kultas ir malda, filosofijoje atitinka sąmoningas susikaupimas, atsigręžimas j pačią būtį. Tai turime daryti tuo metu, schulat manimi patinimas stpp nusi- gręžiame nuo pasaulio tikslų, tačiau nejaučiame tuštumos, bet susiliečiame su tuo, kas esminga.
Tai gali būti rytas, vakaras arba atokvėpio akimirkos.
Filosofija
Filosofinis susimąstymas, skirtingai nuo kultinio, neturi švento objek- to, šventos vietos ir nusistovėjusios formos. Jo vyksmo tvarka netampa taisykle, bet lieka laisvai kintančia galimybe.
Vokiečių dailininko M. Ernsto Ernst paveikslas vadinasi Šokanti pelėda Pelėda - išminties simbolis. Ką gali simbolizuoti pelėdos šokis?
Filosofinis susimąstymas, skir- tingai nuo kultinės bendruomenės, realizuojamas vienatvėje. Ar ne keista ir prieštarin- ga taip sakyti? Kaip studijuoti filosofiją? Pradėkime nuo filosofijos teksto. Skaitydami jį, interpretuojame. Interpretacijos sąvoka jums jau turbūt pažįstama iš literatūros pa- mokų, per kurias interpretuojate grožinės literatūros kūrinius. Ta- čiau bene akivaizdžiausiai schulat manimi patinimas stpp esmę atskleidžia muzi- ka.
Kompozitoriaus parašytą kūrinį atlikėjas atlikdamas interpre- tuoja. Skirtingi atlikėjai tą patį kūrinį atlieka skirtingai, nes kiekvie- nas jį savaip supranta. Vokiečių filosofas V. Diltajus Schulat manimi patinimas stpp supratimo prigimties klausi- mą svarstė plėtodamas hermeneutiką 2. Filosofijos įvadas.
Iš vokiečių kalbos vertė A. Vadovėlyje cituojamų ištraukų kalba šiek tiek pataisyta. Skaitmenimis žymimi bibliografijos duomenys, taip pat tekstų šaltinių ir vadovėlio leidėjų komentarai. Akmuo, marmuras, muzika, judesiai, žodis ir raštas, veiksmai, ekonomikos dėsniai ir konstrukcijos - visa tai yra žmogaus pro- to apraiškos, proto, kuris kreipiasi į mus ir reikalauja supratimo; todėl su- pratimas, kurį lemia tam tikri intelekto veiksmai, visada turi bendrų bruo- žų: iš esmės jis visur vienodas.
Antai jei noriu suprasti Leonardą da Vinčį, aš turiu interpretuoti veiksmus, paveikslus, piešinius ir raštus. Darydamas visa tai, aš turiu taikyti bendrą - sintetinį - metodą. Supratimas gali būti nevienodo lygio. Pirmiausia šitai priklauso nuo to, kokiu mastu aptariamasis dalykas mus domina.
Kaip nekantraujame kar- tais, kai tenka klausytis kieno nors ilgų postringavimų! Girdėdami juos, pastebime tik tai, kas mums patiems praktiškai svarbu, ir visiškai nesido- mime vidiniu pašnekovo gyvenimu.
Kitais atvejais, priešingai, gaudome menkiausius pašnekovo veido išraiškos pokyčius, kiekvieną žodį, pade- dantį įsiskverbti į jo vidų. Tačiau net labiausiai sutelktas dėmesys gali tapti įprastu veiksmu ir laiduoti kontroliuojamą objektyvumo mastą tik tada, kai gyvenimo faktas yra užfiksuotas ir galime bet kada prie jo grįžti.
Mo- kymą apie užfiksuotų išoriškų gyvenimo apraiškų supratimą vadinsime egzege- ze, arba interpretavimu. Šia prasme galime kalbėti ir apie pačią hermeneutiką, kurios objektas yra skulptūros arba paveikslai; [ Jei norime įsiskverbti į dvasios gyvenimą ir į istoriją, nepaprastai svarbi tampa literatūra.