Su kokiomis ligomis serga, COVID vakcina: ką reikėtų žinoti?

Europos kardiologų draugijos EKD kongre­se buvo pristatytas įdomus tyrimas, kuris turėtų pakeisti tiek gydytojų, tiek pacientų mąstymą apie AKS ir mažo tankio lipoproteinų MTL choles­terolio reikšmę vertinant ilgalaikę širdies ir krau­jagyslių ligų riziką. Pacientas turėtų žinoti vartojamus vaistus ir lašus, pasakyti kokiomis kitomis organizmo ligomis serga. Jis pradeda greičiau pavargti, dažniau nori atsigulti.

Arterinė hipertenzija — pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis.

Infekcinė liga

Kaip pažaboti šią ligą? Kita vertus, tai liga, kuria serga vis daugiau žmonių, kuri sparčiai plin­ta ir pakerta jaunus žmones. AH dauge­lis pacientų linkę laikyti nesunkia liga, nors nustatyta, kad sergantiesiems AH mirtingumas dėl galvos smegenų insul­to, kitų širdies ir kraujagyslių ligų padi­dėja 2 kartus.

Kas naujo žinoma apie ligos gydymą? Kokiomis rekomendacijo­mis turėtų vadovautis mūsų šalies gydytojai? Kokios naujienos, te­mos gvildenamas tarptautiniuose kongresuose? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja dr.

Jūrate Barysiene. Kaip tai galima būtų paaiškinti? Sergamumas AH didėja visose šalyse.

Ar daug moterų serga lytinėmis ligomis?

Higienos instituto duomeni­mis, per — metus sergančiųjų AH ligomis ligos kodai II15 1 tūkst. Skirtumas tarp sergamumo AH Lietuvoje ir išsivysčiusiose Europos šalyse nėra didelis mūsų ne­naudai, tačiau tai nereiškia, kad reikia su tuo susitaikyti. Manau, kad viena pagrindinių to priežasčių yra prasta pirminė prevencija, kad mūsų žmonės mažai dėmesio skiria savo gyvensenai ir sveikatai.

Gydymo įs­taigų duris su kokiomis ligomis serga praveria jau sergantys žmonės ir dažniausiai — sunkūs ligoniai. Vis dar daug Lietuvos gyventojų turi antsvorio ar yra nutukę, nesveikai maitinasi, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, per mažai juda. Žodžiu, jiems patogiau nesistengti dėl sveikatos, manyti, kad jų sveikata — kieno nors kito rūpestis. Taigi pirminė prevencija iš pacien­tų pusės yra prasta, o tai skatina ligos plitimą. Be abejo, įtakos serga­mumo AH augimui turi ir šalies ekonomika, žemas pragyvenimo lygis, įtampa, stresas, kt.

AH rizikos veiksniai yra gerai žinomi.

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Ar galima išskirti svarbiausius? Kokia vieta gy­dant AH tenka dislipidemijai? Sergantiesiems AH visada įvertinama bendro­ji kardiovaskulinė rizika.

Dislipidemija — vienas svarbiausių modifikuojamųjų širdies ir krauja­gyslių ligų rizikos veiksnių.

Saugokime save ir kitus!

Todėl gydant AH, privalu koreguoti ir nėra pakankamai skysčio sąnarių gydymo rizikos veiksnį.

Nuo metų mūsų šalyje veikia Asmenų, priskirtų didelės širdies ir kraujagyslių ligų ri­zikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa toliau — Programakurioje dalyvauja 94,8 proc. Programa padeda įver­tinti rizikos veiksnių paplitimą tarp darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje, taikomas prevenci­jos priemones ir jų efektyvumą.

Šios Programos duomenimis, kas antras vidutinio amžiaus Lie­tuvos gyventojas Programoje dalyvavo 50—65 metų moterys ir 40—55 metų vyrai serga AH. Taip pat nustatyta, kad 78 proc. Programos su kokiomis ligomis serga, dislipidemija nustatyta beveik 90 proc.

Su kokiomis ligomis serga mūsų gyventojams dislipidemija yra vienas svar­biausių ir dažniausių rizikos veiksnių. Be abejo, svarbūs ir kiti veiksniai — per mažas fizinis akty­vumas, netinkami mitybos įpročiai, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, rūkymas ir kiti, nes visi jie vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susiję.

Apie dislipidemiją kalbama daug, o nuo metų pabaigos patvirtinus naują išplėstą statinų skyrimo indikacijų kompensavimo tvarką, šiai būklei valdyti turime ir naujas galimybes. Po di­džiulio akademiko A. Laucevičiaus ir jo bendra­minčių gydytojų, draugijų darbo buvo praplėstos statinų kompensavimo ribos, pavirtintos naujos kompensavimo indikacijos, sušvelninti ir panai­kinti pasenę apribojimai. Gaila, kad tiek visuo­menė, tiek dalis medikų vis dar ignoruoja medi­cinos mokslo laimėjimus ir statinų naudos įro­dymus mažinant sergamumą širdies ir kraujagys­lių ligomis.

Medikai retai skiria, o pacientai ne­noriai vartoja statinų, nes labiau tiki draugų, gi­minių, kaimynų, o kartais ir žiniasklaidos sklei­džiama informacija apie šių vaistų neva daromą žalą.

Žmonės klaidingai įsitikinę, kad, vartoda­mi statinų, susigadins kepenis, raumenis, inks­tus ir pan.

Arterinė hipertenzija – pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis. Kaip pažaboti šią ligą?

Tačiau būtent vartojant statinų gali­ma apsaugoti šiuos organus nuo žalingo choles­terolio poveikio, ypač pacientus, kurie jau serga lėtine inkstų liga. Europos kardiologų draugijos EKD kongre­se buvo pristatytas įdomus tyrimas, kuris turėtų pakeisti tiek gydytojų, tiek pacientų mąstymą apie AKS ir mažo tankio lipoproteinų MTL choles­terolio reikšmę vertinant ilgalaikę širdies ir krau­jagyslių ligų riziką. Abu šie veiks­niai turi nepriklausomą, didėjantį ir kumuliacinį priežastinį poveikį kardiovaskulinių įvykių rizi­kai.

Taigi, kalbant apie ilgalaikės su kokiomis ligomis serga ligų ri­zikos sumažinimą, MTL cholesterolis turėtų būti pradėtas stebėti, koreguoti su kokiomis ligomis serga. Kiek svarbu laikytis šių rekomen­dacijų? Ar vien didesnis MTL cholesterolis smarkiai didina širdies ligų riziką, net kai nėra kitų rizikos veiksnių?

nosies ligos

Lietuvoje jie sunkiai skynėsi kelią ir prireikė laiko, kad šios mokslo įrodymais pagrįstos MTL cholesterolio siektinos normos atsirastų ir Lietuvos statinų kompensa­vimo dokumentuose. Šiandien turime Sveikatos apsaugos ministerijos ministro įsakymą Dėl kom­pensuojamųjų vaistų sąrašo pakeitimo patvirtini­mo metai gruodžio 29 diena Nr. Vkuriame išdėstyta, kaip ir kokius ligonius reikia gydyti kompensuojamaisiais statinais. Kodėl svarbūs MTL cholesterolio skaičiai?

Atlikus daugybę tyrimų, įrodyta, kad MTL cho­lesterolio mažinimas labiausiai pasiteisina kar­diovaskulinėje prevencijoje. Dar didesnis preven­cinis statinų vartojimo poveikis stebimas tiems pacientams, kurie, be dislipidemijos, turi ir kitų rizikos veiksnių.

Vizitui pas akių gydytoją reikia pasiruošti. Norite sužinoti kaip?

Svarbu, kad statinai ne tik koreguoja dislipidemiją, bet pasi­žymi ir pleotropiniu poveikiu. Taigi statinų vartojimas teigiamai su kokiomis ligomis serga serga­mumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Šiemet publikuoto pirminės prevencijos tyri­mo HOPE 3 duomenys parodė, kad pacientams, ku­rių kardiovaskulinė rizika vidutinė, kartu su hiper­tenzijos gydymu paskyrus statino, sumažėja kardio­vaskulinių įvykių.

Tai rimtas argumentas, kad gy­dant 55 metų ir vyresnius vyrus ir 65 metų ir vyres­nes moteris, sergančius AH, būtų paskirta ir statino.

Išorinė apžiūra

Sergančiojo AH prognozė tiesiogiai susijusi su rizikos veiksniais — kuo daugiau rizikos veiks­nių, tuo didesnė ligos progresavimo, komplika­cijų tikimybė. Tačiau ne visada tikrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką sergantis AH pacientas gali pats nusistatyti. Pavyzdžiui, jis gali įvertin­ti kūno masės indeksą KMIžalingus įpročius, kraujospūdžio skaičius, tačiau negali žinoti, ar yra pažeisti organai taikiniai smegenys, inks­tai, kraujagyslėskurių pažaida iš karto priski­ria pacientą didelės rizikos grupei.

Todėl svarbu, kad paciento riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis įvertintų gydytojas. Kokie kiti veiksniai, apie kurios galbūt ma­žiau kalbama, gali turėti įtakos AH? Pavyz­džiui, kaip AH veikia šaltas oras? Kaip metų laikas susijęs su AKS svyravimais?

Pastaruoju metu daug kalbama apie miego įtaką hipertenzijai, širdies ligoms. Taigi miegas, kaip sveikos gyvensenos dalis, norint išvengti hipertenzijos, irgi turi būti sveikas. Žmogus turi išsimiegoti, gerai pailsėti.

Todėl kvėpavimo su­stojimas miegant arba obstrukcinė miego apnėja OMA įvardijama kaip AH ir jos komplikacijų riziką didinantis veiksnys.

Ligos, kurios labiausiai kamuoja žmones su antsvoriu. Kaip jas atpažinti?

Ir OMA, ir AH sieja tie patys rizikos veiksniai — nutuki­mas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, alkoho­lio vartojimas, vyresnis amžius. OMA yra daž­niausia antrinės AH priežastis, be to, ji nustato­ma kas trečiam 30 proc. Šaltas oras nėra pripažintas AH rizikos veiks­nys, nors įrodyta, kad šaltuoju metų laiku AKS būna didesnis. AKS padidėjimas yra susijęs su žema aplinkos temperatūra ir labiausiai daro įta­kos vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimui.

Kokiomis dvasinėmis ligomis serga visuomenė? (2)

Šaltis didina simpatinės nervų sistemos aktyvu­mą, humoralinius pokyčius ir sukelia AKS svy­ravimus. Taigi ryšys tarp AKS svyravimų ir metų laiko yra: AKS labiau svyruoja ten, kur yra šal­tesnis klimatas ar didesni sezoniniai temperatūros pokyčiai. Tačiau tyrimai parodė ir tai, kad aukš­tesnė oro temperatūra yra susijusi ne tik su ma­žesniu AKS, bet ir su kraujo spaudimo nekritimu naktį. Svarbu, kad naktį AKS paprastai žmonės nematuoja, todėl dėl sezo­ninių svyravimų AH gali būti nediagnozuojama, negydoma arba gydoma netinkamai.

Todėl ser­gantiesiems AH gydymas turėtų būti koreguoja­mas ir atsižvelgiant į metų laiką.