Traumes rėminės konstrukcijos sąnario

PB ; In Princip. Vadinasi, pagrindiniu lietuvių kalbos priegaidės požymiu jis laikė tarimo trukmę.

Deutsches Gewässernamenbuch. Perkūnas, analizuodamas Ezopo pasakėčių vertėjo gebėjimą praktiškai taikyti Michaelio Mörlino traktate Principium primarium in lingva Lithvanica deklaruotus kalbos vartojimo ir norminimo principus, daugiausia dėmesio skyrė leksikai. Perkūno tyrimas labiau rėmėsi praktiniu empiriniu lygmeniu kalbos duomenų rinkimu, vertinimu ir teikimu, o ne teoriniais apibendrinimais ir griežtų sprendimų priėmimu.

Siūlydamas variantą, Perkūnas rėmėsi tiek kiekybiniu kriterijumi labiau paplitusia vartosena, tiek kokybiniu sąvokas geriausiai atitinkančia raiška.

Эпонина, Элли, Ричард и Николь устали после долгой дороги, но перспектива предстоящей встречи всех взволновала. Прежде чем спуститься вниз, Эпонина и Элли успели повертеться перед зеркалом и прихорошиться. - Только прошу всех вас, - промолвила Эпонина, - не рассказывать никому о том, что я выздоровела, пока мы с Максом не переговорим.

While analysing the skills of the translator of traumes rėminės konstrukcijos sąnario Aesop s fables Die Fabuln Aesopi to practically traumes rėminės konstrukcijos sąnario the principles of language use and standardization declared in Die Fabeln Aesopi Michaeli Mörlin traumes rėminės konstrukcijos sąnario tractate Principium primarium in lingva Lithvanica Jokūbas Perkūnas paid great attention to lexis. The research of Perkūnas referred to practical empirical level, i.

Even though Perkūnas paid less attention to theoretical consideration of lexis norms than Mörlin, however, the corrected and commented words and word junctions of Aesop s fables demonstrate the way he perceived issues which are analysed by lexicology polysemy, homographs, synonymy, lexical and grammatical valency, loan words and phraseology.

By offering his variant Perkūnas referred to both: quantitative criterion i. Šios knygos parengtos viena po kitos: dvi pìrmosios išleistos metais Karaliaučiuje, paskutinė Leipzige ir Frankfurte. Kai diskusijos, prasidėjusios apie uosius, įsisiūbavo, Mörlinas paskelbė lietuvių kalbos norminimo principus ir kvietė kunigus juos svarstyti. Šulcas turėjo tikslą parodyti, kaip jie gali būti realizuojami praktiškai pagal Mörlino iškeltus principus išvertė dešimt pasakėčių.

Perkūnas, įvertinęs Mörlino teorinį ir Šulco praktinį darbą, analizės rezultatus išdėstė traktate. Pasakėčių vertėju ir EP pratamės autoriumi Perkūnas laikė ne Šulcą, bet Mörliną ir diskutavo daugiausia su jo traktate išdėstytais teiginiais. Perkūnas siekė paveikti ir įveikti pirmiausia Mörliną, kritikavusį Mažojoje Lietuvoje gimusius ir lietuviškose parapijose dirbusius kunigus. Pagrindinis PB adresatas tikrąja pavarde niekur nepavadintas jis įvardijamas tik pravardiniu asmenvardžiu Gumbinner Gumbiniškis 12padarytu iš vietovardžio Gumbinnen: Gumbinner PB 3 18, 4 5,16,23,26 27, 6 14, 9 2 3, 21 17,Gumbinners PB 3 12,14, Gumb.

PB 23 1 pridedant dar ir Herr Ponas. Mörlino traktatas PB minimas trejetą kartų: Princip. PB ; In Princip. Šulco ir Mörlino bendradarbiavimas ir pastarojo įtaka yra neabejotina. Šulcui padėjo Gumbinės lietuviai, vadinasi, jis vertė viešėdamas pas Mörliną Gumbinėje ir tik šis galėjo parinkti jam lietuviškai gerai mokančių parapijiečių apie vertimo autorystės klausimą ir lingvistines bendraautorystės prielaidas žr.

Aleknavičienė, Schiller 4.

• Journal articles: 'Optička koherentna tomografija' – Grafiati
• Sąnarių skausmas kai sėdi

Perkūno traktatas išėjo paskutinis, todėl svarbus dėl polemikos raidą liudijančių ir jos turinį apibendrinančių teiginių. Be to, jis parodo Mörlino priešininkų poziciją, kuri būdavo rekonstruojama tik iš antrinių šaltinių, daugiausia kalbinių Pilypo Ruigio Philipp Ruhig, veikalų: rankraštinės Meletemostoliau RgM ir spausdinto Betrachtung der litauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas,toliau RgB.

Iki ųjų istoriografinėje ir bibliografinėje lietuvių literatūroje nebuvo traumes rėminės konstrukcijos sąnario nei traktato pavadinimas, nei leidimo metai.

Radus traktatą, ėmė aiškėti Perkūno bei jo šalininkų teiginiai kalbos vartojimo klausimais, polemikos dalyvių tarpusavio sąveika ir tikslai Aleknavičienė, Schiller 15 Abu traktatai parašyti traumes rėminės konstrukcijos sąnario su intarpais lotynų ir lietuvių, retkarčiais ir graikų kalba.

Acta Linguistica Lithuanica

Bemaž pusė EP teksto taip pat vokiška: tai Šulco pratarmė, eiliuota Ruigio dedikacija vertėjui, pasakėčių komentarai ir klaidų atitaisymas. Intarpai kitomis kalbomis vokiškame EP tekste, skirtingai negu traumes rėminės konstrukcijos sąnario, reti, bet lietuviškų žodžių formų EP daugiausia apie PB yra apieo MP apie lietuviškų žodžių formų. Atitinkamai ir mokslinis traktato pažinimas galimas dviem lygmenimis empiriniu ir teoriniu, o tyrimo rezultatai gali būti panaudoti tiek mokslo tiriamiesiems, tiek taikomiesiems darbams.

Leksikologijos uždaviniu laikomas žodžių kaip kalbos sistemos ir kalbėjimo veiklos vienetų tyrimas: jų reikšmių, tarpusavio santykių, kilmės, raidos aiškinimas, žodžių santykių su juos vartojančios visuomenės poreikiais ir tikslais nustatymas Jakaitienė : 8; Lutzeier 7 8; Römer, Matzke : 2 7.

Pìrmosios lietuvių kalbos gramatikos nei leksikai, nei jos norminimui dėmesio faktiškai neskyrė. Šiek tiek duomenų galima traumes rėminės konstrukcijos sąnario tik sintaksės skyriuose, kur rašoma apie žodžių junginius ir derinimą atkreipiant dėmesį į skirtumus nuo lotynų ir vokiečių kalbos, pateikiant iliustracinių pavyzdžių.

Žinoma, neverta tikėtis bent kiek nuoseklesnės sistemos ir Perkūno traktate, tačiau kai kurie jo vartojami artrozė gydymas pradiniuose etapuose ir teiginiai liudija lingvistinės minties užuomazgas m.

Šulcas buvo tik baigęs Karaliaučiaus universitetą, dar tik kandidatas į kunigus. Mörlinas buvo gerokai vyresnis, Gumbinėje išdirbęs 34 metus, zandikaulio skausmas kramtant bent porą traktatų apie lietuvių kalbos vartojimą ir skatinęs diskusijas kalbos klausimais.

• Journal articles: 'Optička koherentna tomografija' – Grafiati
• Ištaisyti už nugaros skausmas ir sąnarių

Šio straipsnio tikslas nustatyti, kaip Perkūnas suvokė klausimus, kuriuos dabar tiria leksikologija. Tai dabartinės leksinės semantikos vienos iš leksikologijos šakų tyrimo objektas.

Kritikuodamas EP pasakėčios Vilkas ir gervė moralo vertimą, kuriame gėdijamas tas, kuris nepadėkoja jį išgelbėjusiam žmogui plg. Iſźlaikyts ſawo Iſźlaikytojui. Diaw s mane iſź tu Bedû iſźgane. Į savo komentarą Perkūnas įtraukė, jo nuomone, nevykusį išganytojo kildinimą iš išganyti, girdėtą iš vieno neįvardyto asmens. Kaip liudija to neįvardyto asmens duota jo sąsaja su iſźganam Piewas, žodį išganyti šis supratęs tik kaip leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievą plg.

LKŽe s. Šiuos du žodžius vedinį išganytojis ir pamatinį žodį išganyti iš tiesų sieja dvipusis ryšys formalusis ir semantinisjie sudaro darybos opoziciją dėl terminų žr. Jakaitienė 86 94tačiau vedinio reikšmė to asmens aiškinta remiantis tik viena pamatinio žodžio traumes rėminės konstrukcijos sąnario leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievąt. Lietuviai, pasak Perkūno, išganytoju vadina ir Dievą, ir žmogų, kuris juos išgelbėjo plg. Nors daiktavardžio išganytojis darybos reikšmė ta pati tas, kas išgano, tačiau jo leksinės reikšmės trys: pirmuoju atveju gyvulių ganytojas, išganantis pievas, antruoju išgelbėtojas, išvaduotojas žmogus ir išgelbėtojas, išvaduotojas Dievas.

Atitinkamai tai trys leksemos. Tas neįvardytasis asmuo ir Perkūnas pagrindine pamatinio žodžio reikšme laikė ne tą pačią reikšmę: pirmajam svarbesnė buvo tiesioginė istoriškai senesnė, žemdirbiškoji leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti traumes rėminės konstrukcijos sąnario, pievąo antrajam perkeltinė antrinė, dvasinė išgelbėti, išvaduoti plg.

Būtent pastarąją reikėtų laikyti traumes rėminės konstrukcijos sąnario, susiformavusia iš pagrindinės. Seniausiame vokiečių lietuvių kalbų žodyne Lex ir pirmajame spausdintame žodyne H išlaikytojis nepateikiamas, o C jis siejamas su išlaikymu maitinimu, prižiūrėjimu, saugojimu, gynimu.

Išlaikytojis C tepavartotas žodyno straipsnyje Erhalter 2xplg. Ißlaikytojis, jiô. Iślaikau, iau, ſu, ti. Pramaitinnu, Ißprowiu. Apginnu, gynau g ſu, ginti.

Ißlaikau, kiau kyſu, kyti Ißluddiu, diau, dyſu, ti. Ißlaikau, kiau kyſu, Fülle ein Gomor davon, ʒubehalten auff eure Nachkom[m]en [ Ernehrer, Beſchirmer B ; Ernehrer. Papennėtojis, Ißlaikÿtojis B ir pan. Ar žodis išganytojis kėlė abejonių tik pasakėčių vertėjui ir tam neįvardytam asmeniui, ar ir kitiems kalbinės visuomenės nariams? Bet kokio žodžio, kaip traumes rėminės konstrukcijos sąnario ženklo, reikšmė negali susidaryti be tikrovės objekto suvokimo, jo psichinio atitikmens žmonių sąmonėje.

Kai reikia įvardyti egzistuojantį objektą, sąmonėje traumes rėminės konstrukcijos sąnario esminiai jo požymiai, susidaromas tam tikras jo psichinis atitikmuo atspindys. Tokį pat atitikmenį turi susidaryti ir kiti tos visuomenės nariai reikšmę nulemia to dalyko suvokimas visuomenės sąmonėje, bendras susitarimas Jakaitienė : 18, 46 Ar sąsaja tarp žodžio išganytojis žymiklio raiškos ir žyminio reikšmės visuomenės sąmonėje nebuvo tvirta?

Viename iš chronologiškai seniausių leksikografijos šaltinių rankraštiniame Lex išganytojis 2x duodamas kaip dviejų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 1x ; suspaudimo sąnarių skausmas Seeligmacher 1x. Panaši išganytojo 6x vartosena ir C: 1 Heiland atitikmuo Ißganytojis 5x ; 2 Seeligmacher Ißganytojis 1xplg.

Ißganytojis, ô. Ißgánimas, ô. Sʒwentas, ô. Adverb: Heyligen. Sʒwencʒu, au, ſu, ti Heylſahm Iśganitingas, ô. Seelig machen. Ißganau, niau, nyſu, nyti. Ißganytojis, jiô, M. Seelig Ißganitingas, ô.

Acta Linguistica Lithuanica

Seeligkeit Ißganimas, ô. H išganytojis 3x irgi yra tų pačių dviejų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 2x ; 2 Seeligmacher 2xplg. B išganytojis 3x taip pat dviejų vokiškų žodžių atitikmuo, tačiau vienas iš jų skiriasi nuo ankstesniųjų žodynų: 1 Heiland 2x ; 2 Erlöſer 1xplg.

Ißgélbėtojis Judic 3,9. Ebr 2, Ißgelbėti Gen 48, Exod 6,6. R išganytojis 6x kaip pašalinti skausmą sąnarį jau trijų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 3x ; 2 Erlöſer 2x ; 3 Seeligmacher 1xplg. Ißganytojis, jo, m. Atpirktojis, jo, m.

Ißwadótojis jo, m. Ißwadótojis, jo, m. Rvl I ; 3 Seligmacher, Ißganytojis, jo, m. Rvl II Nė viename iš minėtų leksikografijos šaltinių nėra žodžio išganytojis, kuris būtų padarytas iš išganyti leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievą. Veiksmažodis išganyti šia reikšme pirmą kartą randamas B, kur yra dviejuose žodyno traumes rėminės konstrukcijos sąnario 1 Ausfretʒen Ißganÿti, nuganÿti vid abfretʒen hat das gantʒe Feld ausfretʒen laßen Wiſſa Lauka iß- nugáne B ; 2 [Ausweiden] abfretʒen Nu- Ißgannÿti B Plg.

R lietuvių vokiečių kalbų dalyje vienur skiriamos dvi, kitur trys išganyti reikšmės, tačiau abiem atvejais tolesnėje eilutėje einančiame žodyno straipsnyje vedinys išganytojis turi atitikmenį, susijusį ne su minėtąja tiesiogine reikšme, o su perkeltine išsaugoti; išgelbėti, išvaduoti, plg. Ißgánytojis, jo, m. Ißganaù, 1. Ißgánytojis, ojo, m.

Atsižvelgiant į Mažosios Lietuvos žodynų duomenis, galima manyti, kad išganytojo siejimas su nuganymu buvo tik to vieno ar kelių asmenų kitaip suprasta reikšmė ir tik jų sąmonėje susiformavęs toks atitikmuo.

Žodžiai išganytojis ir išlaikytojis galėjo būti sinonimiški, tačiau ne visa savo semantine apimtimi, o tik viena reikšme. Perkūnas kelia retorinį klausimą: kur yra tokia kalba, kurioje nė vienas žodis nebūtų vartojamas keleriopai?

Vadinasi, daugiareikšmiškumą jis laikė dėsningu ir lietuvių kalbos sistemos reiškiniu.

Nevienodą suvokimą traumes rėminės konstrukcijos sąnario lemia skirtingas patyrimas, išsilavinimas, vaizduotė. Tas neįvardytasis asmuo, labai tikėtina, buvo Mörlinas. Tokią darybos motyvaciją Perkūnas veikiausiai išgirdo iš jo žodinėse diskusijose. Beveik neabejotina, kad išganytojo nepavartojimas EP iš tiesų susijęs su Mörlino dalyvavimu verčiant pasakėčias. Mörlinas, skirtingai negu dauguma kitų lietuviškose parapijose dirbusių kunigų, lietuviškai mokytis pradėjo jau suaugęs, todėl daugiau mąstė apie kalbą, analizavo, ieškojo tarp žodžių struktūrinių bei semantinių ryšių.

Nuolatinė refleksija leido jam geriau negu vietiniams kunigams 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 19 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift pajusti ir bažnytinės kalbos traumes rėminės konstrukcijos sąnario, visų pirma atotrūkį tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos. Mörlinas savo traktate deklaravo principą kalbėti su menko išsilavinimo nemokančiais nei skaityti, nei rašyti lietuviais jiems suprantamais žodžiais ir siūlė ne tik išmesti visus nelietuviškus žodžius, traumes rėminės konstrukcijos sąnario ir nevartoti naujadarų, archaizmų ir dviprasmiškų žodžių MP 4 Dviprasmiškus žodžius reikią išvaduoti iš dviprasmybės, kad nekeltų sumaišties MP Tačiau Perkūnas minėtu retoriniu klausimu parodė, kad raiškõs ir turinio santykis negali būti suprantamas supaprastintai: vieną raišką nebūtinai turi atitikti viena leksinė reikšmė.

Perkūnas irgi svarstė kalbos norminimo galimybes, ieškojo kalbos valdymo ir tvarkymo būdų, tik jis kalbos problemas matė kitur negu Mörlinas.

Perkūnas svarbiu sakytinės kalbos norminimo objektu laikė tartį ir kirčiavimą, o rašytinės rašybą.