Išlikimo liga susta
Ir ypač per karščius. Kodėl svarbu kasdien rūpintis psichologine šeimos gerove?
Dailininkė Asta Puikienė. Kaip atpažinti panikos priepuolį?
Prieš koronaviruso baimę – seniai žinomais būdais
Kas vyksta organizme jam užklupus? Ar išlikimo liga susta nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti įtariamą širdies infarktą nuo labai stipraus nerimo? Koks poilsis geriausias išsekusiai psichikai ir kūnui?
Kokie metodai padeda išmokti neskubėti ir mėgautis dabarties akimirkomis? Kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri? Kodėl svarbu kasdien rūpintis psichologine šeimos gerove? Dešimtpsichikos sveikatos priežiūros ir natūralios gyvensenos specialistų atsako į šiuos ir daugybę kitų klausimų. Nors knyga — apie nepatogias temas, ji neša gerą žinią: pasveikimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau. Žinokime, apsiginkluokime ir jauskimės tvirtesni, galėdami ištverti panikos priepuolius patys ir padėdami juos atlaikyti tiems, kuriuos mylime.
Žmonės metų metais užsiima savigyda ir tik pablogina savo sveikatos būklę. Su skausmas alkūnės sąnario skausmas į A. Stankūniene kalbėjomės apie nerimo kilmę, vaikystės emocijų įtaką psichinei savijautai, apie tai, kaip organizmas reaguoja į panikos priepuolį ir kokius ženklus jis mums siunčia.
Kuo retkarčiais užklumpantis nerimas skiriasi nuo nuolatinio nerimo, trunkančio kelias savaites ar išlikimo liga susta kelis mėnesius? Mes visi jaučiame nerimą — tai normali organizmo reakcija, kai situacija konfliktinė, kai susiduriame su pokyčiais ar išgyvename vienatvę.
Nerimaujame prieš egzaminus, eidami į darbo pokalbį ar pasimatymą, keisdami butą, vykdami į tolimą kelionę, susipykę ir kt.
Tai normali būsena. Žmonės gana sunkiai ištveria nerimą, nes jis sužadina bazines emocijas, kyla grėsmė mūsų saugumui.
Paprastai liūdėti ar pykti yra lengviau. Kai liūdna, galime paverkti, tada palengvėja.
Taip pat dažnam palengvėja, kai susikaupęs pyktis išsakomas kandžiais žodžiais. Nerimas taip lengvai nepraeina.
Nerimą kelia ir svarstymai, ar užklupus ligai arba neturint jėgų dirbti visu krūviu neteks nutraukti darbo sutarties. Nerimauti tikrai neverta, sako Valstybinės darbo inspekcijos atstovai. Naujasis Darbo kodeksas numato tam tikras papildomas garantijas vyresnio amžiaus darbuotojams. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojas gali daug paprasčiau nutraukti darbo sutartį — jam tereikia parašyti prašymą ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu jis jau pasiekė įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją.
Tai emocinis jaudulys, jį dažnai lydi nemalonūs kūno pojūčiai: žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas. Tačiau būna ir taip: nerimas sukelia fizinius simptomus, o emocijos neprasiveržia. Nenormalus, patologinis nerimas — kai nėra akivaizdžios, išlikimo liga susta priežasties arba kai jis toks stiprus, kad pradeda trukdyti gyventi kokybišką visavertį gyvenimą, delnakaulio luzis atsisakyti įprastinės veiklos.
Nerimą patiriantys pacientai dažnai skundžiasi nuolatiniu jauduliu, įtampa ir nuovargiu. Jiems sunku susikaupti, vargina nemiga, galvoje nuolat sukasi neramios mintys apie savo ir artimųjų sveikatą, galimas katastrofas.
Normalus nerimas nuo patologinio nerimo skiriasi ne kokybiškai, o kiekybiškai. Kaip užsitęsęs nerimas susijęs su panikos priepuoliu? Kada jis užklumpa? Labai stipraus nerimo būsena vadinama panikos priepuoliu. Jis pasireiškia kaip ūmus psichinių ir fizinių nerimo simptomų kompleksas, drauge išgyvenant labai stiprią baimę.
Pavyzdžiui, žmogus išeina iš namų ir staiga gatvėje jam pradeda stipriai plakti širdis, skaudėti krūtinę, atsiranda smaugimo ar dusimo pojūtis, svaigsta galva. Priepuolis kyla išlikimo liga susta, intensyvumo viršūnę pasiekia maždaug per 10 minučių, trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai 15—20 minučių. Kai panikos priepuolis nutinka pirmą kartą, žmogus labai išsigąsta, jam gali atrodyti, kad jį tuoj ištiks infarktas ar insultas — kyla tariama grėsmė gyvybei.
Dažniausiai panikos priepuolis užklumpa ne namuose, kur žmogus jaučiasi saugiai, o apsipirkinėjant, važiuojant mašina, lankantis pas ką nors svečiuose ir kt.
Dažniausiai pasikartojančius priepuolius sukelia tos pačios specifinės situacijos, pavyzdžiui: važiavimas liftu, viešas kalbėjimas prieš auditoriją, skrydis lėktuvu, vizitas pas odontologą ar kt.
- Jei sąnariai skauda rankas
- Nutirpęs kūnas pranešė apie nepagydomą ligą
- Peties bendrą gydymo namuose skausmas
- Dailininkė Asta Puikienė.
- Tačiau štai visai netikėtai darbe ar namuose imate jausti keistus simptomus — širdis ima pašėlusiai plakti, ima trūkti oro, jaučiate skausmą krūtinėje, kuris plinta į kairį petį ir visą ranką.
- Ligos nuo rankų sąnarių į rankas
Kas vyksta organizme prasidėjus panikos priepuoliui? Žmogus ima nerimauti, išgyvena baimę, kad gali išprotėti, net mirti, padažnėja kvėpavimas, sutrinka koordinacija, pakyla arterinis kraujo spaudimas.
Pacientai pasakoja, kad tuo metu mano, jog tuoj praras sąmonę ir nualps. Dažnai panikos priepuolį lydi skausmas ar išlikimo liga susta pojūtis krūtinės srityje, springimo, kąsnio gerklėje jausmas, galūnių ar viso kūno drebėjimas. Kai išlikimo liga susta pacientai skundžiasi prakaitavimu, šaltkrėčiu ar karščio pylimu, pykinimu, nemaloniais pojūčiais pilve.
Kartais gali varginti depersonalizacija kai patys sau atrodome lyg nutolę, svetimi, išgyvenantys ne savo, o kito žmogaus jausmus ar emocijas ar derealizacija kai atrodo, kad mus supantis pasaulis — iš artrozė sąnarių priežastis, nerealus.
Baimę sukelia ir kontrolės praradimas — priepuolio ištiktas žmogus negali pajudėti, kontroliuoti savo kūno ir minčių, neįstengia nusiraminti.
Jeigu ilgą laiką stipraus nerimo kamuojamas žmogus nieko nekeis savo gyvenime, jei nesigydys, panikos priepuolių trukmė ilgės, jie progresuos ir sukels panikos sutrikimą.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau kaip keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai. Arba kai po vieno ar dviejų panikos priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, kremas sąnarių skausmą pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą patyrė ką nors išlikimo liga susta.
Kas dažniausiai sukelia panikos priepuolį? Panikos priepuolį gali išprovokuoti bet koks emocinis dirgiklis pyktis, džiaugsmas, lytinis sujaudinimas ar fizinis krūvis, cheminės medžiagos.
Dažnai pirmasis priepuolis įvyksta išgėrus daugiau alkoholio, pavartojus psichostimuliantų pavyzdžiui, kavos ar parūkius marihuanos. Psichoterapiniu požiūriu panikos priepuolis kyla žmonėms, slopinantiems agresyvius jausmus, taip pat žmonėms, kurie linkę viską kontroliuoti jiems paprastai būdinga baimė išprotėti. Dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės.
Jų metu prasiveržia daug metų slopintos per visą žmogaus išlikimo liga susta susikaupusios emocijos, patirtys, išgyvenimai. Įprastai panikos priepuolį patiriantys žmonės iki jam įvykstant keletą mėnesių išgyvena daugiau stresinių įvykių. Dažnai tai būna netektys, praradimai mirtys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimastaip pat egzaminai, vedybos, vaiko gimimas. Beje, vedybinio gyvenimo problemos nebūtinai realios, gali būti ir įsivaizduojamos sudaro daugiau kaip 40 proc. Dažnai panikos priepuoliai išsivysto žmonėms, kuriems būdingas vidinis susirūpinimas, baimė išgirsti kitų neigiamą nuomonę, drovumas, nesavarankiškumas.
Taip pat žmonėms, priklausomiems nuo kitų, išgyvenusiems ilgalaikį atsiskyrimo nerimą, patyrusiems lėtinį nerimą vaikystėje. Žmonės, susidūrę su panikos priepuoliu, labai bijo, kad jis gali pasikartoti, o kuo daugiau apie tai mąsto, tuo dažniau patys išprovokuoja nerimą, panašų į priepuolį.
Pavyzdžiui, pirmą kartą panikos priepuolis įvyko vairuojant automobilį pakeliui į darbą. Kitą dieną žmogus, jau sėsdamas vairuoti, o ypač artėdamas prie tos vietos, kur tai patyrė, pradeda nerimauti. Nerimas stiprėja, jis tampa nevaldomas ir galiausiai perauga į panikos priepuolį. Anot ligoninių priėmimo skyriuose dirbančių medikų, labai dažnai pacientai baiminasi, kad jiems — širdies liga, nes skauda krūtinę, trūksta oro, tačiau, suleidus raminamųjų vaistų, paaiškėja, jog juos užklupo panikos priepuolis.
Gėda pasakyti, arba trumpai apie šlapimo nelaikymą
Kaip atskirti įtariamą širdies infarktą nuo panikos priepuolio? Arquoxia sąnariai tyrimų duomenimis, psichikos sutrikimai diagnozuojami maždaug ketvirtadaliui į gydymo įstaigas besikreipiančių pacientų.
Nerimo sutrikimai, panikos priepuoliai diagnozuojami 20—30 proc. Pacientams skubiai atliekami įvairūs tyrimai pradedant kardiograma, baigiant magnetinio rezonanso tomografijao neradus somatinės ligos paaiškinama, kad ši būsena gali būti susijusi su nervine įtampa.
Žmonėms rekomenduojama konsultuotis su psichiatru ar psichologu, o kartais tik išrašoma nerimą slopinančių vaistų, kurie tuo metu gana greitai pagerina savijautą, išlikimo liga susta problemos nesprendžia. Kaip panikos priepuoliai susiję su įvairiomis baimėmis? Yra žinoma apie įvairių baimių rūšių, pavyzdžiui, baimė skristi, viešai kalbėti, išlikimo liga susta, būti ankštoje patalpoje, žmonių minioje, taip pat tamsos, vorų, aukščio, kraujo baimė. Visos čia išvardytos baimės dar vadinamos fobijomis.
Pagrindiniai jų simptomai yra liguista baimė ir nerimas. Įdomu tai, kad subjektyvūs fobiją išgyvenančio žmogaus pojūčiai, fiziologinės reakcijos, elgesys yra tokie pat kaip realų pavojų išgyvenančio asmens. Dažniausia iš fobijų — agorafobija, ji būdinga 2,5—6,5 proc. Tai baimė išeiti iš namų, būti uždarose patalpose rūsiuose, urvuose, kino teatre ir kt. Žmonės stengiasi susitvarkyti savo gyvenimą taip, išlikimo liga susta nepakliūtų į nerimą keliančias situacijas, o jei žino, kad jų išvengti nepavyks, daro viską, kad bent neliktų vieni.
Tačiau tai ne visada pavyksta ir tada baimės jausmas gali peraugti į panikos priepuolį.
Que Susto! - Quintal da Cultura - 05/03/14
Agorafobai vengia išlikimo liga susta tik viešų susibūrimo vietų, minios, bet ir naujų išlikimo liga susta, viešo kalbėjimo ar bet kokios naujos veiklos. Yra žmonių, kurie, vengdami jiems nemalonių situacijų, visiškai užsidaro namuose. Man yra tekę konsultuoti jaunuolį, kuris net keletą metų neįstengė vienas kelti kojos iš namų ir dėl to negalėjo tęsti studijų.
Tik po ilgų įkalbinėjimų artimiesiems pavyko įtikinti jauną vyrą atvykti konsultuotis. Aš paskyriau jam vaistų ir rekomendavau psichoterapinį gydymą pas kitą specialistą.
Nuo nerimo iki panikos – tik vienas žingsnis
Jau po kelių savaičių jaunuolis galėjo išeiti iš namų nebijodamas, kad jį ištiks priepuolis. Apie pusę metų vaikinas gėrė antidepresantus, psichoterapinis gydymas buvo sėkmingas.
Taip pat man yra tekę bendrauti su moterimi, kuri bijodavo eiti į lauką, nes svaigdavo galva, ypač tada, kai reikėdavo pereiti gatvę, todėl jau daug metų ji niekur neina iš namų, bet nepripažįsta, kad ši problema yra psichikos sutrikimas, ir atsisako gydytis. Kokio amžiaus pacientai dažniausiai kreipiasi į jus dėl varginančių panikos priepuolių? Apibūdinkite psichologinę šių žmonių charakteristiką. Panikos sutrikimas nustatomas maždaug 3 proc. Tai yra gana dažnas reiškinys.
Priepuoliai gali susiformuoti ir paauglystėje, o dažniausiai prasideda jauniems, 20—30 metų žmonėms. Moterys panikos priepuolius patiria du kartus dažniau nei vyrai, o toms, kurioms prasidėjusi menopauzė, priepuoliai pasireiškia dar dažniau. Jei šeimoje yra asmenų, kuriems išlikimo liga susta panikos sutrikimas, depresija ar bipolinis sutrikimas, epizodinio priepuolinio nerimo rizika yra didesnė.
Man dažniausiai tenka konsultuoti jaunus žmones, patyrusius panikos priepuolius, tačiau prisimenu vieną pacientę — pagyvenusią moterį, kuri gyveno su labai ją kontroliuojančiu ir pavydžiu vyru. Tačiau po jo mirties pacientei išsivystė panikos priepuoliai.
Ji nebeįstengė įgyvendinti savo ilgai puoselėtų svajonių susitikti ir pabendrauti su draugėmis. Moterį slėgė kaltės jausmas dėl to, kad ji laukė vyro mirties. Pradėjusi vartoti jai paskirtų antidepresantų, pacientė pasijuto geriau.